Little Mavis Cafe: verkiau iš laimės, prisiminęs Angliją

Niekam ne paslaptis, kad didelę savo gyvenimo dalį ir aš buvau emigrantas. Kas, kad ne čikenfektori ir ne silkių skutimo industrijoje (nieko blogo ir su šiais darbais nėra, nesupraskite neteisingai), bet vis tiek, 16 su puse metų yra labai ilgas laikas. Anglija man buvo labai gera ir negailėjo pinigų, fantastiško darbo senoviniame parke į vakarus nuo Londono, Caversham Park, įkvepimo knygoms ir straipsniams, šimtams radijo reportažų, kelionių po visą pasaulį, susitikimų su įdomiausiais žmonėmis, bet aš Anglijos niekada nemylėjau, tik ją gerai pažinojau. Mylėjau Lietuvą ir Japoniją, o namai ir dvasinė Tėvynė visada buvo Amerika, ir niekas nepasikeitė.

001 Vaizdas iš lauko-min

Pripažinsiu, man buvo dažniausiai koktus ir apgailėtinas anglų maistas, nepatiko jų maži namukai ir mikčiojantis pilkumas, ambicijų neturėjimas, blogas transportas, kas antro blogi dantys ir neginkluota policija, bijanti nusikaltėlių ir nuolatinis atsiprašinėjimas prieš kiekvieną įžūlią religinę mažumą, ypač neapykantos pritvinkusius musulmonų ekstremistus-pamokslininkus, linkinčius pragaro liepsnų tai šaliai, kuri juos priėmė ir suteikė jiems prieglobstį.

002 Lenta reklamuoja, kas viduje-min

Dabar supratau, kad buvau neteisus, taip nurašydamas šią šalį, kuri man davė taip daug, išmokė milijono dalykų ir padarė mane tokį, koks esu dabar. Už visą savo sėkmę ir už viską, kas man gerai gaunasi, iš dalies arba visiškai turiu būti dėkingas Anglijai.

003 Valgiaraštis-min

Tai čia tokia ilga įžanga: atspėkit, apie ką kalbėsime. Žinoma, apie anglų maisto restoranėlį, tiksliau, kavinę, arba dar tiksliau – arbatinę, nes jie taip save ir reklamuoja. „Little Mavis Cafe“, sostinės Aušros Vartų gatvėje, man užrodė bičiulė ir panašaus likimo ilgametė Anglijos gyventoja, Beata Nicholson, sakė, būtinai nueik, labai mieli šeimininkai. Tai ar aš galiu neklausyti?

004 Gėrimai-min

Anksčiau šiose patalpose buvo prabangus ir brangus, ir labai geras, baras „Sweet & Sour”, kurio gal kažkiek pasiilgsiu, o gal ir ne, nes seniai jame nebuvau ir net nepastebėjau, kaip dingo. Dabar interjeras jei ir pasikeitė, tai nelabai žymiai, tik išdėliota daug visokių angliškų daikčiukų, receptų knygos ir, o Dieve, angliški žurnalai apie maistą. Ėmiau vartyti vieną iš savo mėgstamiausios parduotuvės, „Waitrose“ (jei labai norite sužinoti, kur gyveno emigrantas Užkalnis Anglijoje, tai štai jums informacija: mano parduotuvė už kampo buvo Waitrose, 51 Church St, Caversham, Reading RG4 8AY; tiksliai savo namo nenurodinėsiu, dar ateis įžymybių gaudytojai fotografuoti). Ir jau nuo to žurnalo nuotraukų visiškai susileidau.

010 Vien nuo žurnalų nuotraukų darosi silpna-min
Vien nuo žurnalo nuotraukų man silpna pasidarė.

Ne juokai: šią vasarą bus septyneri metai, kaip grįžau į Lietuvą. Buvau tik sykį nuvažiavęs į Londoną nuo to laiko. Reikės būtinai grįžti, galvojau, gerdamas „Fortnum & Mason” rūkyto skonio arbatą (Smokey Earl Grey), €1,50. Mmm, galvojau aš. Štai mano gyvenimas. Aš grįžau į savo teritoriją.

005 Puošmenos-min

Mes žiūrėjome į meniu ir užsisakėme visko, kaip nenormalūs. Supratome, kad daugumos patiekalų nesuvalgysime, tik paknebinėsime, bet vis tiek negalime elgtis kitaip, nes norime visko paragauti. Dėl jūsų, dėl skaitytojų, stengiamės.

011 Angliški pusryčiai-min
Angliški pusryčiai, tokie angliški

Angliški pusryčiai (€5,50) buvo pirmasis patiekalas ir jie buvo skaniausi mano valgyti angliški pusryčiai gyvenime, o aš jų valgęs, patikėkite, nemažai – viešbučiuose, restoranuose ir šiaip užkandinėse. Dešrelė (nors ir lietuviška, bet visiškai nesiskirianti nuo geriausių angliškų „bangers“), pupos pomidorų padaže, keptas pomidoras, pievagrybiai, skrebučiai su sviestu: visa tai buvo labai nesveika, kaip visi angliški pusryčiai, ir dieviškai, nepaprastai skanu. Aš norėjau atsistoti ir dainuoti „Dieve, saugok karalienę“ ir „Britanija, būk jūrų valdovė“, bet gal gerai, kad to nepadariau.

012 Kyšas-min
Kyšas

Kyšas (quiche), pyragas su kumpiu, ir su bulvių salotomis (€5), ir su daržovėmis, buvo puikus. Lėkštėje spindėjo tiesiog nepadoriai kokybiški ingridientai. Vos sustabdžiau save, nes dar šiek tiek, ir būčiau viską suvalgęs, ir būtų nelikę nė vietos, nė minties kitų patiekalų ragavimui.

013 Bulvė su sūriu brie ir šonine-min
Bulvė su lupena

Dienos pietūs (€5) tądien buvo bulvė, kepta su lupyna, su brie sūriu ir šonine. Jaukumo maistas, dar vienas angliškas hitas, sūris buvo maloniai aptirpęs, šoninės gabalėliai – prabangiai traškūs, tobula nuodėmė. Suprantate, Anglija nėra didžios virtuvės šalis, ir klimatas ten nedėkingas,ir žmonės jau prieš pora šimtų metų atitrūko nuo žemės ir pradėjo valgyti pramoniniu būdu paruoštą maistą, bet būdama tokia, ji yra turbūt yra viena nuostabiausių platformų pasaulio kulinarijų susidūrimui ir klestėjimui. Ir negudrūs angliški patiekalai, visi iki vieno, čia buvo puikiai atlikti, derėjo vieni su kitu, derėjo su atmosfera, aura ar kaip jūs bepavadintumėt tą žaviai melancholišką anglišką nuotaiką, kai už langų Aušros Vartų gatvėje krito visiškai neangliškas sniegas.

014 Popiečio arbatos rinkinys-min

Manote, tai jau ir viskas? Ne, mes dar užsisakėme „afternoon tea“, rinkinį prie popietinės arbatos, atsiradusį Anglijos ponų namuose XIX amžiaus viduryje ir čia pateiktą išplėstiniame variante: sumuštiniai ne tik su agurkais ir su kiaušiniais (klasika), bet ir su lašiša ir sūriu su džemu, ir dar bandelės su „clotted cream“, tirštinta grietinėle, ir džemu ant viršaus, paprasčiausias angliškas pyragas („Victoria sponge“) ir dar šefo savos kūrybos pyragas, ir visa tai tik už €9,50.

009 Arbata-min

Negalėjome tiek visko suvalgyti, daug ką tik ragavome, ir visa ši šventė kainavo tik €28 ir arbatpinigius.

015 Sąskaita-min.JPG

Ar sugrįšim? Būtinai, net jei ir nežinau, kada tai bus, nes per mėnesio viešnagę Lietuvoje turime išbandyti didžiulę krūvą kitų restoranų. Džiaugiuosi, kad čia atėjome iškart po grįžimo iš Pietų Amerikos gastronominės nykumos, ir įsitikinome, kad Vilnius tikrai yra viena puikaus maisto sostinių.

Anglija labai nepelnytai ir neteisingai nuvertinta lietuvių akyse. Jau daug metų Anglijos veidą mūsų akyse formuoja negražiausia Lietuvos dalis: plikai skusta, automobiliais be draudimo važinėjanti, gerianti bambalinius gėrimus, kontrabandines cigaretes rūkanti, nesiprausianti, mažaraštė, pašalpas siurbianti, girta Kalėdoms parvykstanti, Palangoje vasarą siaubą kelianti čikenfektorių masė, ir tos masės aplinka – blogiausi pramoniniai Anglijos ir Škotijos rajonai, purviniausi miestai, negražiausi vaizdai. Ir tai labai neteisinga Anglijos atžvilgiu, ir, kas be ko, padorių Britanijoje gyvenančių lietuvių atžvilgiu. Ši kavinė primena ir parodo kitą Angliją: gerą, jautrią, elegantišką, santūrią, buvusią didžiausią pasaulio imperiją ir iki šiol likusią vienu pasaulio civilizacijos švyturių. Šie žmonės dirba šventą darbą. Penkios žąsys iš penkių.

Little Mavis Cafe, Aušros Vartų gatvė 19, Vilnius. Facebook profilis.

Kasdien nuo 09:00 iki 18:00.

Ši kavinė primena ir parodo kitą Angliją: gerą, jautrią, elegantišką, santūrią, buvusią didžiausią pasaulio imperiją ir iki šiol likusią vienu pasaulio civilizacijos švyturių. Šie žmonės dirba šventą darbą.

 

Komentarų: 2

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s