Kvepalai iš oro uosto

Šis tekstas yra istorinis: rašytas 2010 metais, kai rašydavau po biškį apie viską, ir kai mano kvepalų kolekcija buvo juokinga, palyginti su šiandien. Tačiau senos dainos nerūdyja.

Rašysiu apie kvepalus kaip kolekcininkas, o ne kaip parfumerijos specialistas (tiesa, man dažnai priekaištaujama, kad lendu rašyti visais iš eilės klausimais – čia apie vynus, čia apie kiną, čia apie maistą, čia apie aviaciją, bet toks jau žurnalisto darbas – po truputį išmanyti daug ką).

Kvepalais pradėjau domėtis turbūt todėl, kad mano vaikystėje reti (labai reti!) užsieninio odekolono buteliukai kvepėjo visiškai skirtingai, nei aplinkinis pasaulis, kuris tuomet buvo tarybinė Lietuva. Tas kvapas, užsienietiškas, kapitalizmo kvapas, man buvo įdomus ir kerintis, kaip ir užsienietiško tabako dvelksmas, užuodžiamas praeinant pro užsieniečių pulkelį Vilniuje ar kur nors Maskvoje arba Leningrade.

Tarybinė parfumerija

Tarybinė parfumerija nebuvo stipri ir įvairovės nesiūlė, nors daugelis turėjo (ir tebeturi) iliuzijų, kad koks nors Rygos parfumerijos fabrikas „Dzintars“ senais laikais kurdavo originalius kvapus. Kai kas dar ir pasakys, kad tie kvapai buvo iš „natūralių medžiagų, ne sintetikos“, bet tai tik iliuzija. Tarybinė parfumerijos pramonė užsiėmė tuo, kad bandė atkurti patikusius ir anuomet populiarius vakarietiškus kvapus iš turimų medžiagų – o jų didelio pasirinkimo nebuvo.

Oro uostų kvapai

Tad kai tik atsirado galimybė, pasinėriau į originalų uostymą ir pirkinėjimą. Jau esu pasakojęs, kad geriausia kvepalus rinktis oro uostuose, o juose trintis man teko daugiau, nei įmanoma įsivaizduoti: čia daug laiko, dažniausiai galima nesunkiai išvengti pardavėjų spaudimo ir neskubant pauostyti viską, kas domina.

Snobai ir save laikantys specialistais pamaivos paprastai mėgsta pabrėžti, kad oro uostų parduotuvėse kvepalų neperka – ten, girdi, komercija ir štampuoti kvepalai (“štampovkės“, sako supermamos kvapų forumuose, kurios viena kitai nusiurbinėja atomaizeriais semplus). Dar pridės ką nors apie „mažas parduotuvėles“, kai kas dar pasakys: „tik iš natūralių medžiagų, jokios chemijos“, kur, girdi, prie tavęs sumaišo ir parenka pagal charakterį arba pagal akių spalvą.

Kvepalai – natūralūs?

Kvepalų niekas „parduotuvėlėse“ nemaišo ir kvapų ten nekuria. Beje, kai reklamose pasakojama apie krepšininką ar aktorę, kurie sukūrė savo kvepalus arba bent jau „prisidėjo prie kūrybinio proceso“, norisi kvatotis; kurgi ne, saujelė labai retų specialistų – o kvapo kūrėjas yra labai reta profesija – sėdėjo ir šnekučiavosi su futbolininku, ir šis jam patarė, kaip geriau kurti kvapą ir kas jame turi būti. Juokas ima, ir tiek. O cheminis, sintetinis skonis yra niekuo ne blogesnis už natūralų aliejų. Molekulė yra molekulė. Tik daugelį kvapų, ant kurių laikosi šiuolaikinės kompozicijos – pavyzdžiui, saldoką, dervinį pačiulių aromatą arba medinį, dūminį vetiverijų kvapą, kuris gausiai naudojamas vyriškiems kvepalams, yra lengviau išgauti iš gyvosios gamtos, o ne sintetinti.

Pirmas kvapas – tik „dūmas“

Pačiuliai siejami su šeštuoju ir septintuoju dešimtmečiu, hipių era. Kone ryškiausias šio kvapo pavyzdys yra 1974 metų kvepalai „Givenchy Gentleman“, kurių galima nusipirkti ir universalinėse parduotuvėse, turinčiose parfumerijos skyrius, ir net iš kokio nors Superdrug.

Kvapus kuria specialistai, tik retkarčiais klientui nurodant pageidaujamą natą („Ungaro“ odekolonai visuomet turėdavo truputėlį rožių kvapo), o dažniau – pageidaujamą vietą, kurią tie kvepalai turi užimti modelių namų parfumerijos „portfelyje“ (asortimente): šilti medžio ir prieskonių, šalti ir gaivūs – jūros, o galbūt lengvas citrusinių su tabako pagrindu.

Apie tai, kaip kvapas skleidžiasi, čia daug pasakoti neverta: pasakysiu tik tiek, kad „viršutinis“ kvapas, jaučiamas tik papurškus iš buteliuko, yra taip pat svarbus, kaip vynui – etiketės spalva. Jo neliks jau po dešimties minučių, pasiliks tik vidurinės natos ir pagrindas. Būtent todėl reikia pauostyti papurškus, ir geriau ant rankos, o ne ant popieriaus: kvapai visai kitaip skleidžiasi ant žmogaus odos.

Vyriški kvapai

Kvapus galima ilgai studijuoti, o galima tiesiog internete pasiskaityti apie keletą patikusių kvepalų ir rasti, kokios gi natos juose dominuoja (jei nepavyks patiems pajusti) – išsamiausias ir neprilygstamas tinklalapis jau daugelį metų yra www.basenotes.net – ir paskui tų natų ieškoti kvepaluose. Man, pavyzdžiui, be labai reto drožiamų pieštukų kvapo („Gucci pour Homme“, 2003) labai patinka tabako kvapas – šis smalingas, dervingas aromatas itin populiarus vyriškoje parfumerijoje. Iš kvepalų, kuriuose jis pasireiškia, paminėtinas Antonio Puig „Quorum“ (1982), o iš naujesnių – Dolce & Gabbana Pour Homme (1994) ar Bulgari „Blu pour Homme“ (2001).

Kitos ryškios natos: oda („John Varvatos“, 2004 ar „Polo Ralph Lauren“, 1978) ar sandalmedis (Ralph Lauren, „Safari for Men“, 1992).

Atskirai reikia paminėti „jūrines“ natas. Jos pradėtos kurti palyginti neseniai. Bendrovė „Pfizer“, ta pati, kuri gamina „Viagrą“, 1966 metais atrado cheminį junginį, vadinamą kalonu, arba metilbenzodioksepinonu, kuris yra panašus į kai kurių jūros dumblių išskiriamą medžiagą. Kalonas, kaip greitai pastebėjo parfumerijos specialistai, kvapu primena jūrą ir vandenį. Ši medžiaga tapo pagrindu kuriant tokius legendinius, o dabar jau beveik banaliais tapusius kvepalus kaip Davidoff „Cool Water“ (1988) arba Issey Miyake „L‘eau d‘Iseey Pour Homme“ (1994).

Gaivūs, jūriniai kvapai tapo viena populiariausių natų šiuolaikinėje parfumerijoje ir kol kas, atrodo, trauktis neketina: kaip kadaise dominavo tabakas ir medis, taip dabar daugiau nei pusę naujų kvapų sudaro švelnios jūros temos variacijos.

2010

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s