Gerą vakarą. Vakar tvarkėmės naujuose namuose ofisą (kambarį, kur dirbame). Viena tų dienų, kai aš pasiryžau mesti. Senas kompas – į konteinerį (tik hardą išėmiau, kada nors sukūrensiu lauže). Popieriai – į židinį. Abejoji – į šiukšlyną (pravertė iš Kalifornijos atsivežti heavy duty super maišai).
Daugelis gal nežino, kad turejau didelę kolekciją lietuviško šūdo ir popso kompaktų. Visi baliai – pirmas, antras, trečias, naujausias balius 2, balius prie jūros, balius po eglute, olialia dainos, Ostapenka, Cicinas, Dinamika, Ventukai, Duokim Garo, Mango Opa ir kiti albumai. Istorija tokia, kad gyvendamas Anglijoje, Lietuvoje susipirkdavau VISKĄ ir vilkdavau pas save.
Dabar užėjo toks noras uždaryt tas duris. Ir 90% yra konteineryje. Kambarys kaip nepaliestas pėdų šviežias sniegas. Viskas tilpo vienoje lentynoje. Linkiu, kad taip pat elgtumėtės su savo praeitim. Nesigailėkit, kad pirkot Ostapenkos kompaktą, bet neabejokit, jį išmesdami. Tegul liepsnoja židinyje seni popieriai. Tai, ko reikia, liko jūsų galvoje. Praeitį reikia prisiminti. Bet negalima jos laikyti kambaryje, kaip ir numirusio dieduko. Diedukui vieta kapinėse.
Nesudeginę blogos praeities, paskui turėsite tik tokią ateitį, kurią irgi teliks tik deginti.
12/23/2018
Vilnius
