Užkalnio atsakymai Nr 3

0021 AR BŪDAMI LOS ANGELES DAŽNAI PATENKATE Į KAMŠČIUS?

Rečiau, nei atrodytų įmanoma. Los Angeles garsėja, kaip juodų kamščių miestas, ypač greitkeliai. Mes dabar gyvename pietuose, Huntington Beach, tai visos kelionės į Santa Monica, Malibu, net arčiau, į Manhattan Beach, būtinai įtraukia 405, blogiausios reputacijos kelią Amerikoje, nes jis labiausiai užkimštas ir apkrautas (nors buvo kurtas būtent kaip pagalbinis, kad būtų palengvintas judėjimas palei pakrantę). Na ir kas? Na ir nieko. Mums nereikia į darbą kasdien važinėti, ir galime susiplanuoti keliones geru laiku. Los Angeles eismas yra bent jau mums mažiausia iš problemų.

0022 KOKIOS PAGRINDINĖS JŪSŲ VERTYBĖS?

Lojalumas ir pasitikėjimas. Pasitikiu labai mažai kuo, todėl mano draugų ratas nėra didelis. Nepasitikiu ne todėl, kad manyčiau, kad žmones būtų blogi (atvirkščiai, manau, kad daugumas žmonių yra geri), tiesiog net ir geri žmonės kartais daro blogus dalykus. Ir aš nenoriu, kad mane sužeistų skeveldros, kai tai atsitinka.

Nepakenčiu dvigubų standartų, kai žmones patys save ir kitus apgaudinėja, apsimesdami tuo, kas nėra.

Labai vertinu aiškumą ir paprastumą. Kai sako kaip yra ir kalba, ką galvoja. Kai nebando daryti įspūdžio aplinkai. Pozuotojai, pamaivos ir apsimetėliai man yra atstumiantys.

0023 PATS GERIAUSIAS DALYKAS LAX?

Įtariu, kad klausiate visgi ne apie oro uostą, kuris yra nors ir labai didelis, bet niekuo neypatingas (sunkus transportas, taksai stovi kamščiuose, mašinų nuoma, atrodo, būtinai už 10 km kelio).

Los Angeles man yra vandenynas ir palmės, ir niekas apie tai nepasikeitė nuo tada, kai pirmą kartą atskridau į LA prieš kažkeliolika metų (aš Ameriką pažinti pradėjau nuo rytinės pakrantės, nes su darbais skraidžiau į Vašingtoną).

Pasiėmiau viešbutį Pico Boulevard, apie kurį buvo parašyta, kad tai “beach hotel”, nors jis buvo per 4 blokus (kvartalus) nuo Santa Monica paplūdimio. Pasidėjau daiktus ir ėjau prie vandenyno kranto, fotografavau smėlį ir palmes. Aš ir likau toks pat.

Nė viename kitame mieste taip nesijaučiu namie, kaip Los Angeles. Nors orientuotis jame, arba net išmokti pagrindinius rajonus, yra didelis darbas. Miestas prisijaukinamas ne iš karto, ir daugelis čia atvykusių taip ir nepripranta prie jo. Spjaudosi.

0024 AR ATSAKOTE Į VISUS KLAUSIMUS, KURIUOS JUMS UŽDUODA INSTAGRAME?

Nebe. Atsakau į visus, kurie yra geri ir duoda vertę visiems.

Neatsakau apie asmeniškumus arba tada, kai peržengiamos privatumo ribos. Visada ignoruoju klausimus, kur žmonės nori, kad ant ko nors užstumčiau (“pavarykit ką nors ant čikenfektori”). Retai kada atsakau apie top 5 šalis, top 10 restoranų, top 3 miestus ir panašiai – tai populiarūs klausimai, bet tas turinys man jau gana išsisėmęs, sunku padaryti gerai; nenoriu perdozuoti. Sunkiausia būna rinkti ką nors ir paskirti Nr 1. Mano protas atsisako taip mąstyti, man tai labai nekomfortiška. Pavyzdžiui, buvo geras klausimas – kuris iš UŽKALNIO žurnalo numerių man brangiausias. Aš nežinau, todėl neatsakiau. Nes viešai atsakinėti “aš nežinau” yra gaišinti tūkstančių žmonių laiką. Jiems nerūpi, ko aš nežinau. Jie nori sužinoti kažką, ko nežinojo.

0025 AR JUMS NEPASTOVIOS PAJAMOS YRA PATOGU?

Taip. Man būtų peilis kas mėnesį uždirbti vienodą sumą. Negalėčiau taip. Visada žinau, kad galiu uždirbti daugiau. Ne visada renkuosi viską koncentruoti į uždirbinėjimą: kiek turiu tuo metu pinigų, tiek man užtenka. Jei turiu kuo susimokėti už bilietus į Kaliforniją ir namelį Los Andžele, principe visa kita yra sutariami dalykai.

0026 KOKIA JŪSŲ NUOMONĖ APIE TUŠTYBĘ?

Nelendu kritikuoti kitų žmonių pasirinkimų ar sakyti, kad jų elgesys, pasisakymai ar apsirengimas yra ne tokie, kokių reikia. Kam reikia? Man, jums, visuomenei? Koks kieno reikalas? Jei kam nors gerai selfintis po 50 kartų per dieną, kodėl man tai turėtų trukdyti?

Pavyzdžiui, iš manęs dažnai plėšia ir provokuoja, kad pasisakyčiau ką nors apie viešus asmenis ar interneto figūras – prisidirbusius, nusišnekėjusius, apsijuokusius. Ar šiaip kam nors juokingus. Aš nedarysiu to.

Man absoliučiai neskauda, jei kas nors nori geriau pasijusti, nusipirkęs mandrą mašiną ar postindamas 1000 nuotraukų iš kokių nors atostogų: hey, jei yra minios lochelių, kurie nuo šito trigerinasi arba sprogsta pavydu, tai tik į gerą. Pavydžius ir pagiežingus malonu patrūčinti karčiais trolinimo vaistais.

Ir aš greičiau leisčiau laiką su interneto tuštukais, negu su VDA kikimorom, kurios baisisi ir sako “stop making stupid people famous”. Ar jums gaila, kas kaip išgarsėjo ir kur apie ką rašo?

Man kartais kas nors parašo, kad tipo ką čia bandai statyt iš savęs, tavo iš tikrųjų gyvenimas nėra toks, kokį pieši. Tu tik įsivaizdini. Žmonės, aš tikrai ne dėl jūsų gyvenu savo gyvenimą ir ne dėl jūsų įspūdžio. Tačiau, jei norit, jūs galvokit toliau.

Bet kuo daugiau spirgėsit, tuo noriau aš erzinsiu jus. Aš moku erzinti, patikėkit.

0027 KAIO DIRBA AMERIKIEČIAI, PALYGINTI SU EUROPIEČIAIS?

Daug dirba ir stengiasi, didžioji dauguma. Darbų yra visiems, tik reikia nesėdėti vietoje. Nėra iškrypėliško ispanų ar italų zyzimo, kad jiems valstybė nekuria darbo vietų. Niekas nevaikšto inkšdamas – ojei, turiu diplomą, negaunu darbo. Tai tu lochas ir netikęs. Ar tu giriesi, kad esi beviltiškas ir dar išmetei pinigus diplomui, ir vis tiek esi lochas? Tu niekam nepasakok. Taip sakytų amerikietis. Čia europietiška patologija: girtis tuo, dėl ko reikėtų gėdintis.

Dar amerikiečiai labai rimtai žiūri į savo darbą. Jiems tai ne juokas. Jie gali darbe juokauti, bet darbas jiems dalykas rimtas.

0028 AR PRIEŠ RAŠYDAMAS STRAIPSNĮ, SUSIPLANUOJATE SEKĄ IR MINTIS?

Ne, beveik niekada. Rašau tiesiog dėstydamas, ką manau tuo klausimu, ir viskas; aišku, rašydamas visada galvoju, ar tekstas bus paveikus, ir stengiuos ištraukti iš savęs gerų palyginimų ir pavadinimų. Stengiuosi užsirašyti tik geras temas, nes kitaip jos prapuola.

0029 KĄ MANOTE APIE KARDASHIANUS?

Nieko nemanau, taip pat esu įsitikinęs, kad jie apie mane irgi nieko nemano.

0030 NUO KOKIO MAISTO GALIMA PRADĖTI MOKYTIS GAMINTI?

Nuo bet kurio, bet jums seksis geriau, jei pradėsite nuo tokio, kuris jums patinka. Čia kaip su rašymu: visų pirma reikia rašyti apie tai, kas jums pačiam ar pačiai įdomu.

Vienintelis maistas, kurio gamybos mokiausi profesionaliai, yra sušiai – turbūt dėsninga, nes labiausiai už viską labiau mėgstu japonų maistą.

Kulinarijos mokslai yra negailestingi: ten labai daug reikės išmokti elementarių dalykų, prieš pereinant prie sudėtingų ir mandrų. Pavyzdžiui, atidaryti kelis tūkstančius austrių, kol išmoksite atidarinėti austres.

Šeimininkutės dažnai galvoja, kad maisto meistrystė yra “slaptų receptų” žinojimas. Ne, tai ne apie tai, kokią uogienę kur tepti ar ko priberti į puodą. Kulinarija yra disciplina ir treniruotė. Darinėti mėsą, valyti žuvį, kepti duoną. Valyti krevetes. Skusti bulves.

Jei patinka mano rašymai, galite atsiųsti man €2 arba $2 arba kiek norite. PayPal: uzkalnis@icloud.com

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s