Keiktis yra gerai

Keiktis yra gerai

Niekas nesurenka tiek pasipiktinimo komentaruose ir spaudoje, kaip keiksmažodžiai tekstuose ir stipri leksika juose. “Neskanu”, “nemalonu skaityti”, “argi be to negalima apsieiti”, klausia įžeistieji, ir dažniausiai nepadaro vieno, svarbiausio sprendimo: nemeta skaityti tų, kas keikiasi, ir nepradeda skaityti vien tų, kas rašo dorus ir neužgaunančius tekstus.

Tam yra viena svarbi priežastis: autoriai, kurių tekstai yra sanitarinio švarumo, dažniausiai nėra įdomiausi autoriai. Jei nieko neįžeidžia, greičiausiai niekam ir nepatinka. Jei meninė raiška būtų cenzūrinės ir kastruotos kalbos reikalas, seniai jau niekas nebesikeiktų ir neturėtume viso šito klausimo apskritai.

Čia taip pat, kaip filmuose: šaudymai ir žudymai NĖRA privalomi jokiam filmui, bet jie prideda spalvos ir emocijos, ir todėl scenaristai ir režisieriai juos naudoja pagal reikalą ir pagal aplinkybes.

Nė viena knyga, tekstas, filmas ar spektaklis neišgarsėjo VIEN todėl, kad jame keikiamasi, tačiau keiksmažodžių išvalymas irgi dar niekam nepadėjo pasiekti kūrybinių aukštumų.

Čia truputį panašiai, kaip su alkoholiu: taip, be jo GALIMA linksmintis, bet blaivos šventės automatiškai netampa smagiomis dėl alkoholio nebuvimo, lygiai kaip ir nevykusios vestuvės arba jubiliejus netampa geresniais, padvigubinus ten alkoholio kiekį (jeigu apie kokį nors balių pagrindinis prisiminimas yra tai, kiek ten buvo gerti, tai, patikėkite, nebuvo geras balius nė iš tolo).

Keiksmažodžiai sukelia emociją ir nepatogumo jausmą, ir jie gerai išreiškia kalbančiojo santykį su aplinka ir su tuo, ką jis pasakoja. Geras tekstas niekada nenaudoja keiksmažodžių vien tam, kad šokiruotų kokį nors skaitytoją, kuris jų nesitiki. Kitaip tariant, keiksmažodžio vartojimas šoko tikslais yra prastas skonis. Ir taip pat desperacija. Mačiau autorių, kurie bandė mane imituoti, išvadindami visus debilais. Nieko jiems nesigavo.

Lygiai taip pat prastas skonis yra skaityti tekstus tada, kai žinai, kad tau jie nepatiks, vien tam, kad galėtum įsižeisti ir pasirodyti visiems esąs šventesnis ir tyresnis už tų tekstų rašytoją.

Niekas neina į McDonald’s, tikėdamasis rasti ten ką nors kitą, o ne greitmaistį, ir neina paskui piktintis, kad jam pasiūlė, matai, burgerį. “Tu žinojai, kur tu eini”, kaip kažkada savo ankstyvoje kūryboje sakė komikas Justinas Jankevičius.

Niekas neįsijungia žiūrėti pornografijos tam, kad paskui pabėdotų, kad jam čia netikėtai parodė stambiais planais besidulkinančius asmenis, fu kaip šlykštu. Kiekvienas pasakytų – tu žinojai, ką renkiesi žiūrėti.

Tačiau į kairę ir į dešinę ir per vidurį pilna žmonių, kurie vėl ir vėl ir vėl atsiverčia autorius, rašančius su jiems nepriimtina leksika, ir reiškia smerkiančią nuomonę, kai perskaito ir randa b* ir n*. Tai ko jūs tikėjotės?

Ir, svarbiausia, jeigu jums tame tekste labiausiai įstrigo keiksmažodžiai, ar tik nebus taip, kad jūs būtent jų labiausiai laukėte ir ieškojote? Ar tik nebandėte būtent ta leksika patenkinti savo užspaustos ir kompleksuotos sielos, savo slaptų troškimų ir svajonių? Ar tik nebus taip, kad jūs pavydite tiems, kas kaip nori, taip ir šneka?

Antraip kodėl vėl ir vėl atsiduriate prie to uždrausto šaltinio, nors žinote, ką jame tikitės rasti – arba bent jau turėtumėt žinoti, nes dabar apsimetinėjate, kad jums buvo netikėta?

Žinote tuos žmones, tūkstančiai jų, kurie visad sako, kad neskaito blizgiųjų žurnalų ir tik “netyčia paėmė pavartyti kirpykloje”? Jie visada turi ką pasakyti apie tai, ką tuose žurnaluose netyčia užtiko. Žmonės nori atrodyti geresni, labiau veisliniai, labiau išrankūs, negu yra. Gerai, kad Lietuvoje dar nėra profesionalaus amerikietiško restlingo (WWE, World Wrestling Entertainment) kovų su netikrais aktoriaus-kovotojais ir režisuotais siužetais, o tai būtų pilnos Siemens, Žalgirio ir Švyturio arenos žmonių, kurie vieni kitiems sakytų, kad patys nesupranta, kaip čia atsitiko, kad jie čia šitame šou atsidūrė, gal jiems bilietus padovanojo arba netyčia nusipirko.

Aš labai gerai žinau šitai iš savo koldūnų pardavimų: dešimtys tūkstančių žmonių kiekvieną mėnesį kažkaip netyčia jų nusiperka ir paskui sako, kad sušėrė šuniui ir tas irgi neėdė, kas šiaip nėra keista, nes mano koldūnai gaminami žmonėms. Nes negi prisipažinsi, kad pirkai Užkalnio koldūnus arba UŽKALNIO žurnalą savo noru ir sąmoningai. Dabar galės sakyti: “aš jo neskaitau, bet norėjau kepsninę laimėti, tai čia šiaip pamaniau ai negi gaila”.

Taip ir su keiksmažodžiais. Skaitytojai nori jų, jie patinka skaitytojams ir ypač skaitytojoms, bet reikia visuotinai apsimetinėti, kad jais bjaurisi. Penkiasdešimt pilkų atspalvių skaitė milijonai ir paskui pasakojo, kad netyčia kažkaip pakliuvo į rankas pavartyti.

Viena nacionalinės premijos laureatė taip baisėjosi mano rašymais (ne tik keiksmažodžiais), kad jiems nuolatos skyrė dėmesį ir apie juos kalbėjo savo paskaitose ir pranešimuose: ar nebus taip, kad mano tekstai buvo jai įkvepimo šaltinis ir ne tokie jau nereikšmingi, jei juos visus skaitė? Ne tik skaitė, bet nagrinėjo ir dar citatas išrankiojo.

Keiksmažodžiai tekstuose yra maistas ir pašaras visiems apsimetėliams mūsų tarpe, dviveidžiams ir dviveidėms, tiems ir toms, kas mėgsta sakyti “aš paprastai to nedarau”, “aš šiaip šito nežiūriu”, “man jis nėra mėgstamas autorius”. Jie gali susiliesti su tuo, ko labiausiai bijo ir kas juos labiausiai masina ir traukia, o paskui apsisukę pareikšti, kad jie ne tokie, ir parodyti savo įsivaizduojamą kilnumą ir viršenybę. Niekas garsiau nešneka apie savo aukštas moralines normas, nei tie, kas nuolatos svajoja joms nusižengti ir slapta nusižengia, vos tik pasitaiko proga. Jiems patinka deklaruoti ir smerkti, nes taip jie pasijunta patys prieš save geresni.

Jeigu patinka, kaip aš rašau, galite patyliukais man atsiųsti pora dolerių arba eurų, o gal net ir daugiau.

PayPal: uzkalnis@icloud.com

2018

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s