Pagaliau nauja Užkalnio knyga

Pagaliau nauja Užkalnio knyga.

Nauja viskuo: redagavimu, leidykla, dizainu, rašymu, net viršelio dailininku, nes Jėzų piešiau aš.

Kas tai? Jaunos Lietuvos, 1989-2000 buities, minčių, prietarų ir pramogų istorija. Mūsų butai, namai ir sodybos, mašinos – varytos, daužtos ir Lietuvoje nevažinėtos, telefonai – nuo dvūškės iki Noškės, naujas maistas, pirmosios modernios pardės, restoranai ir kiti kabakai, Stikliai ir Želėznas Volkas, Ritos pica, pirmieji litai, sekundžių bankai, pirmos pažintinės-komercinės kelionės, naujieji telikai, Tele-3 ir Liucija Baškauskaitė, Litpoliinter, šokių maratonai, LIFE festivalis ir visos pramogos iki pat to laikotarpio dainos Nr.1, kurią išrinkau aš pats (prieš tai buvęs dešimtmetis buvo Hiperbolė ir “Išgalvotas gyvenimas”) ir iki antrosios Radioshow kasetės su citatom be kupiūrų, netgi su tuo nuotykiu, kai Zbygniewas dirbo morge ir buvo ten tokia lavonė, kaip prisimenate. Knygoje mūsų anų laikų supratimai, prietarai, blogi ir geri įpročiai, ligos, gydymai, pirmieji pripūsti papai, o taip pat seksas ir net pornografija.

Su didele meile ir dažnai be gailesčio aprašiau tą laiką, kurį daugelis gerai prisimenam, bet vargu ar norim į ten grįžti. Specialiai dėl knygos žiūrėjau serialą “Giminės”, nevalingai žiaukčiodamas, ir lietuviškus filmus, kurie buvo tokie pat gaidiški, kaip ir dauguma dabar, kuriuose rodomas maištingas 1977 metų jaunimas, kuris tik nori groti gitarom ir nešioti džinsus, bet jiems KGB neleidžia ir muša mentai.

Knyga buvo rašyta dvejus metus, nors visos mano ankstesnės buvo padarytos per kelis mėnesius. Man ir redaktorėms tema atrodė didžiulė. Mes nepasidavėm, kol nebuvo tobula.

Knygą turinį redagavo dvi supermoterys leidykloje Balto: ilgametė “Žmonių” redaktorė Daina Žemaitytė ir to paties žurnalo ilgametė autorė Irma Laužikaitė, kurios neima įkaitų. Iš manęs jos spaudė daugiau, negu pats maniau galįs pakelti. Jos turėjo tiek idėjų, kad kartais užspringdavau, kaip mėsmalė, į kurią sumetė per daug mėsos. Paskui atsikrapštydavau ir tęsdavau, nes aš esu ta rankinė amerikietiška mėsmalė, kuri negenda niekada ir gali malti ir plieno šriubus, jei reikia.

Kalbą tvarkė Asta Demšienė, kurios nerealių pastangų ir kruopštumo dėka liko sutvarkyta, bet užkalniška kalba, su visais to meto keiksmažodžiais, veiksmažodžiais ir navarotais.

Dar daug žmonių dirbo – puikus dizaineris, konsultantai, dirbę prie atskirų dalių, ir nuostabusis mano mokytojas Rimvydas Valatka, kuris parašė didelį įžangos žodį ir kurio palaiminimas mano buvo kaip popiežiaus bučinys.

Knyga pilna ano meto reklamų. Jos geriausiai rodo ano meto buitį. Alkoholio butelkas ir cigaretes teko užklijuoti lipdukais.

Aš pats viršeliui piešiau skambinantį Jėzų. Your own personal Jesus. Lift up the receiver I’ll make you a believer.

Taip, aš esu mokytas piešti, tik seniai to nedariau. Italijoje piešiau, kaip Renesanso kūrėjas-universalas, viršelį savo knygai.

Knygą jau dabar galima užsisakyti, ir per tris savaites turėsite. Laiminu jus ir jūsų skaitymo džiaugsmą.

Spauskite nuorodą.

http://bit.ly/2O4HTrO

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s